Labas vakaras. :)
Apturėjau nerealiai geras atostogas. Dabar, kai jau atrodo visi įspūdžiai šiek tiek aprimo, na bent tiek, kad sugebėsiu rišliai išdėstyti viską, ką pamačiau, aš jais ir pasidalinsiu. :)
Tai va, apie 12 valandą dienos, paskutinį kartą privalgę skanaus lietuviško maisto, išriedėjome iš namų. Pirmasis mūsų tikslas buvo Lenkija. Visi, kas yra važiavę į tolimą kelionę automobiliais, žino, koks varginantis, bet kartu ir labai linksmas procesas. Privalumai tokie, kad važiuodamas gali pamatyti daug įvairių šalies vaizdų, be to smagu, kai apsilankai bent po 10 degalinių per dieną. :D Aišku degalinių maistas nėra pats geriausias. Tas matosi ir ant manęs. :D (priaugau 2 kilogramus). Be to skaudėjo nuo sėdėjimo sėdynę, bet stengiausi į tai nekreipti dėmėsio :D Taigi kažkur 2h nakties mes buvome Krokuvoje. Kadangi viešbutis atsilaisvint turėjo tik 11h ryto, neradome kitos išeities kaip tik nakvoti degalinėje, mašinoje. Aišku miegas mūsų nė kiek neėmė, taigi vyresnieji griebė lietuvišką degtinę, kad miegas paimtų. :D O tie, kuriems iki 18 dar reikia palaukti, sugalvojo pasinaudoti prabangios mašinos privalumu - televizoriumi, ir pažiūrėti Šreko 3 dalį. :D Po naktinių linksmybių kai kurie atsikėlė skaudančia galva, bet niekam tai nuotaikos negadino, ir visi linksmi ir, reikia pridurti, nelabai švarūs, išsiruošėme aplankyti druskų kasyklas, mat iki 11h mums dar buvo likę apie 4h. Viskas ten labai patiko, ypač stebino tas faktas, kad viskas ten, net grindys ir lempos, iš druskų. Tik gaila gidė šnekėjo lenkiškai, tai mes nelabai ką ir supratom. :D Porą nuotraukų iš ten (kadangi ten ganėtinai tamsu, tai nuotraukos nelabai kokios):
Apturėjau nerealiai geras atostogas. Dabar, kai jau atrodo visi įspūdžiai šiek tiek aprimo, na bent tiek, kad sugebėsiu rišliai išdėstyti viską, ką pamačiau, aš jais ir pasidalinsiu. :)
Tai va, apie 12 valandą dienos, paskutinį kartą privalgę skanaus lietuviško maisto, išriedėjome iš namų. Pirmasis mūsų tikslas buvo Lenkija. Visi, kas yra važiavę į tolimą kelionę automobiliais, žino, koks varginantis, bet kartu ir labai linksmas procesas. Privalumai tokie, kad važiuodamas gali pamatyti daug įvairių šalies vaizdų, be to smagu, kai apsilankai bent po 10 degalinių per dieną. :D Aišku degalinių maistas nėra pats geriausias. Tas matosi ir ant manęs. :D (priaugau 2 kilogramus). Be to skaudėjo nuo sėdėjimo sėdynę, bet stengiausi į tai nekreipti dėmėsio :D Taigi kažkur 2h nakties mes buvome Krokuvoje. Kadangi viešbutis atsilaisvint turėjo tik 11h ryto, neradome kitos išeities kaip tik nakvoti degalinėje, mašinoje. Aišku miegas mūsų nė kiek neėmė, taigi vyresnieji griebė lietuvišką degtinę, kad miegas paimtų. :D O tie, kuriems iki 18 dar reikia palaukti, sugalvojo pasinaudoti prabangios mašinos privalumu - televizoriumi, ir pažiūrėti Šreko 3 dalį. :D Po naktinių linksmybių kai kurie atsikėlė skaudančia galva, bet niekam tai nuotaikos negadino, ir visi linksmi ir, reikia pridurti, nelabai švarūs, išsiruošėme aplankyti druskų kasyklas, mat iki 11h mums dar buvo likę apie 4h. Viskas ten labai patiko, ypač stebino tas faktas, kad viskas ten, net grindys ir lempos, iš druskų. Tik gaila gidė šnekėjo lenkiškai, tai mes nelabai ką ir supratom. :D Porą nuotraukų iš ten (kadangi ten ganėtinai tamsu, tai nuotraukos nelabai kokios):
Prisiragavę druskų pagaliau patraukėme į viešbutį. Nekoks, bet 180 eurų už parą pagailėjom, tai nusprendėm, kad kaip vienai nakčiai tiks. Apsitvarkę patraukėme į garsųjį Krokuvos senamiestį. Nuotraukos papasakos daugiau: 
Kitą dieną jau traukėme link mūsų pagrindinio kelionės tikslo - Kroatijos. Kirtome Slovakiją ir Vengriją. Ten vaikščioti nestojome (išskyrus degalines :D), bet Slovakija sužavėjo nuostabia gamta. Važiuoji, o aplink tik medžiais apaugę keliai (važiuojant pro miestu tokio įspūdžio tikrai nepaliktų). O Vengrija labai tvarkinga šalis. Žmonės atrodo labai kultūringi. Pastebėjome, kad vaikai su kuprinėmis traukė iš mokyklos. Negi dar mokosi birželio 23 dieną?Važiavę visą dieną ir naktį (įvažiavus į Kroatiją dar reikėjo važiuoti 700 km iki reikiamos vietos), galų gale pasiekėme tikslą. Tiesą sakant buvau sužavėta. Visa gamta buvo tokia įspūdinga, kad negalėjau atitraukti akių. O atvykusi į vietą pagalvojau, kad čia ir turėtų būti rojus. Grožis - neapsakomas. O atostogos - įspūdingos. Niekur kitur nesu taip pailsėjusi, kaip ten. Nuotaika kiekviną diena puiki, kiekviena diena pilna saulės ir linksmų, mus supančių žmonių. Gyvenome mažame miestelyje Mimicoje, viloje, kurioje dar buvo kokiu 20 čekų. :) Galiu pasakyti, kad čekai tikri gražuoliukai. :D Be to, labai draugiški. Kroatai žinoma taip pat. Atrodo, kad tie žmonės neturi jokių rūpesčių. Reiktų pasimokyti iš jų optimizmo ir nuolatinės nuoširdžios šypsenos. Susikalbėti taip pat nebuvo problemų. Visi ten puikiai šneka angliškai. Buvo man gera praktika. :) O čia nuotraukos, kad patikėtumėt mano žodžiais :):
Ir visa tai gali kiekvieną dieną matyti pro savo langą..Visos 12 dienų buvo kaip pasaka iš kurios dar nesinori pabusti. :) Visos didelės kainos ar panašiai nublanksta prieš šitokį sielos ramybėj egzistuojantį kampelį. Kad ir kaip nesinorėjo, bet artėjo ta dieną, kai reikėjo traukti namo. Pripirkę lauktuvių, apsipirkę patys, galų gale atsisveikinome su visais žmonėmis, spėjusiais tapti mūsų draugais. Pažadėjome grįžti kitais metais ir tikrai savo pažadą įvykdysime.
Dar važiuodami atgal nutarėmė aplankyti Plitvicos nacionalinį parką. Kaip ir reikėjo tikėtis vaizdai buvo nepakartojami. Gaila nespėjau įkelti dar nuotraukų iš ten, todėl dabar jų neįdėsiu, bet vėliau būtinai tai padarysiu :)
Grįžome namo pro Slovakiją, Austriją, Čekiją, Slovėniją, Lenkiją. Ilgiau sustoję buvome tik Slovakijoje, Bratislavoje. Milžiniškame prekybos centre nusprendėme apsipirkti. Tam prireikė beveik dienos, bet namo grįžome pilnais maišais ir su šypsenom iki ausų. :)
Tai vat tokios mano atostogos, palikusios neišdildomą įspūdį...
Iki šiol dar viena mano dalis ten, kur šviečia saulė, ošia jūra, klega žuvėdros ir kvepia nuostabios gėlės, o viskas dvelkia ramybe ir gerumu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą